BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lapkritis 2012 archyvas

Prieš neapibrėžtą laiko tarpą įvyko steigiamasis Beviltiškai Apgailėtinų Romantikų su Polinkiu į Cinizmą (BAR su PC) posėdis, kurį sudarė beveik vienas skausmingai blaivaus proto asmuo. BAR su PC posėdžio metu priimta beviltiškai romantiška deklaracija su ciniškais iškrypimais. Ji buvo iškilmingai patvirtinta visų posėdžio narių. Deklaraciją nuspręsta paviešinti:
1. Kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę pasijusti apgailėtinu ir neapsimetinėti prieš visą likusį pasaulį.
2. Susiriesti embriono pozoje, užsimerkti ir įsivaizduoti, jog visos bėdos pradings, nėra toks jau smerktinas dalykas. Vis dėlto, rekomenduojama neviršyti maksimalios leistinos trukmės - trijų valandų per parą.
3. Žiūrėti į žvaigždes yra vis dar labai romantiška. Tai tiesiog nesenstanti klasika.
4. Verkšlenimo, skundimosi ir dejavimo (VSD) nauda vis dar išlieka diskusijų objektu, nes nėra vienareikšmiškų šių veiksmų poveikio įrodymų. BAR su PC laikosi nuomonės, jog šie veiksmai turėtų būti taikomi tiktai rinktinėse situacijose. Per dažnas VSD naudojimas gali sukelti toleranciją, ir ateityje gali žymiai susilpnėti VSD poveikis, gali tekti panaudoti žymiai daugiau VSD trokštamam tikslui pasiekti. Dėl to BAR su PC rekomenduoja tik trumpalaikį VSD naudojimą.
5. Liūdesys yra natūrali egzistencijos dalis. Frazės ,,pralinksmėk gi‘‘, ,,ko toks surūgęs(usi)?”, gali būti traktuojamos kaip pasikėsinimas į laisvą ir nepriklausomą asmenybę.
6. Vilties praradimas (VP) visada turėtų būti tik trumpalaikis. Jei VP trunka ilgiau kaip 122 dienas per metus arba 90 dienų iš eilės, yra tikslinga specialisto konsultacija arba skubi vilties transplantacija.
7. Apgailėtinumas ir cinizmas neturėtų būti totaliniai. Tačiau kol kas aiškios ribos nėra nustatytos ir net BAR su PC negali pateikti dėmesio vertų rekomendacijų.
8. Sąrašas bus papildomas vėlesnių posėdžių metu, bei pasirodžius naujausioms rekomendacijoms iš Europos perspektyvių cinikų-romantikų draugijos.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Įsivaizduokim pievą. Joje nėra nei kuokštelio žolės. O jei ir yra, tai ji tikrai ne žalia. Pačiame centriausiame pievos geometriniame ir geografiniame viduryje stovi medis. Taip taip, būtent - ne auga, bet stovi. Tačiau medis yra neabejotinai gyvas, nes ant vienos iš ne itin dailių šakų kabo žalias lapas. Nesvarbu, kad tik vienas; faktas - medis vis dar gyvas. Galbūt netgi dar ir augti pradės. O mažas žalias lapelis kantriai sau kybo. Draskomas vėjo nenutrūksta, atėjus rudeniui minimaliai paruduoja, o žiemą nesušąla. Net ir pats nebeprisimena kiek žiemų yra matęs. Ir toliau kantriai laukia, kol sužaliuos daugiau lapelių. Nes jaučiasi šiek tiek vienišas. Deja, bet vieną dalyką jis prarado - humoro jausmą.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »