BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pažadino barbenimas į langą. Dar buvo tamsu, tai apgraibomis nusvyravau pažiūrėti, kas ten baladojasi. Atsargiai pravėriau langą, ir kambarį nutvieskė mėnulio šviesa. O pilnaties fone į mane žvelgė balta pailga galva su didelėmis akimis.

- Tai visgi dar nepabudau, - atsainiai sumurmėjau.

- Nemėgstu būti šitaip ignoruojama, - pasigirdo švelnus moteriškas balsas, - pats mane sapnuoji, aš čia juk niekuo dėta.

- Nu neplanavau sapnuot baltų arklių po langais.

- Niurni, lyg būtum neišsimiegojęs, o dar tebemiegi. Tiesiog šok man ant nugaros ir skrisim.

- Skrisim? Kuris čia neišsimiegojęs?

- Na, aš kaip ir pegasas, - sukrykštavo ji sumosavusi sparnais.

- Gerai, gerai. Kas belieka… - susiėmiau, trumpam nustojau burbėti ir atsargiai užsiropščiau ant pegasės nugaros. - Tai, kur varom?

- Juk sakiau, kad sapnuoji tu, - meiliai sužvengė pegasė. To dar betrūko, kad su manim flirtuotų kumelė. Jau norėjau garsiai pasipiktint, bet ji tęsė, - Na, žinant kaip nuspėjamai sudarinėji asocijacijas, turėtų būti kas nors su antikine graikija.

Aplink vien tamsa, tylu, tik vėjas švilpia tarp pegasės sparnų plunksnų. Nejauku. Reikia kažką pasakyt.

- Tai… Kas gero?

- Na, nieko ypatingo. Skraidau iš sapno į sapną. Bet darbas nenuobodus. Tik labai savotiški žmonės sapnuoja pegasus. O kaip tau sekasi?

- Man? Man gerai.

Vėl tyla. Labai nejauku sėdėti ant pegasės nugaros visiškoje tamsoje ir tyloje.

- Tai… Kaip šeima?

- Kaip niekam tikusiai palaikai pokalbį, - melodingai nusijuokė pegasė. Būtent, nusijuokė, o ne sužvengė.

- Kas čia juokingo?

- Juk žinai, kad pegasas gimė iš nukirstos medūzos galvos?

- Aaa… Užjaučiu. Sunki vaikystė turėjo būt.

- Nieko, aš pratusi.

- Pala, bet taip atsirado pegasas. O pegasę padarė Dzeusas iš pegaso šonkaulio?

- Oj ne. Aš esu būtent tas originalus pegasas. Tais laikais niekam nerūpėjo, pegasė tai, ar pegasas. O Dzeusas daro tik vienu būdu. Va, jau atskridom! Na, šok žemyn. Grįšiu paimt, kai baigsi.

- Ką baigsiu? - bet ji mikliai nuplasnojo aukštyn į dangų. Apsidairęs supratau, jog esu minioje žmonių su tunikomis. Pegasė neklydo, aš graikijoj. Žmonės labai šurmuliavo, kildino viską iš graikiškų žodžių, piktinosi, kad ,,Odisėja” visiškas popsas, palyginus su ,,Iliada”, aptarinėjo paskutinį Heraklio žygdarbį, apkalbinėjo Afroditės romaną su Hefaistu (gražuolė ir kalvis - ilgai netemps) ir džiaugėsi, koks patogus Akropolis, ten visos šventyklos po vienu stogu, didelis gardas vergams palikti, nuolaidos aukoms.

Staiga visi nuščiuvo. Iš to netikėtumo garsiai ištariau:

- Kas čia dabar bus?

- Herodotas skelbs topą.

- Septynis pasaulio stebuklus?

- Ne, tas buvo praeitą savaitę. Šiandien bus kiečiausių pranašų topas.

Ir tikrai, ant pakylos užlipo barzdočius su balta tunika. Jau norėjo prasižioti, bent ten pat užlipo piktas kinas. Aiškiai labai susinervinęs, kad Didžioji kinų siena neįtraukta į septynių turistinių objektų sąrašą. Nieko nelaukęs puolė mušti Herodotą drakono, gervės, tigro ir pekino anties stiliais. Pargriovęs bejėgį graiką prispaudė ir išrėkė tiesiai šiam į ausį:

- Kad man daugiau jokių subjektyvių topų! O tai kitą kartą sukišiu bambuką į…

Per sparnų planojimą nebeišgirdau sakinio pabaigos.

- Na, šok ant nugaros. Tai ką, pasismaginai?

- Kokia tu greita. Tai kad nelabai spėjau susigaudyt, kas vyksta.

- Greitai sutvarkiau vieną reikalą su tokiu vienaragiu.

- Vienaragiu? Draugavai su vienaragiu?

- Na, man buvo liūdna, žinai, sunki vaikystė…

- Cha cha cha, mirsiu iš juoko.

Kvatodamasis laikiausi už balto pegasės kaklo. Mes vis kylom aukštyn, ir saulė vis skaisčiau švietė. O pegasės kaklas pamažu pavirto balta pagalve.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Pegasas”
  1. kad ir kaip pakomentusiu, vis tiek neišreikšiu visos savo pagarbos Tau. tai tiesiog neįmanoma. ne šiaip sau talentas, bet kažkas daugiau. laukiu neslaukiu sekančio įrašo…

  2. Lina rašė:

    Oj, geras ten su Akropoliu. :D
    Man, kaip visados, patiko!

Komentuokite