BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šįvakar užsimaniau romantikos. Todėl užsidegiau žvakę. Bet vis nenorėjo degti. Niekaip nesuprantu, kodėl. Jaučiuosi nusipelnęs bent vienos žvakės šviesos. Galų gale pavyko. Ir supratau, ko ji nenorėjo degti. Protinga ji, žvakė, bet kas klausys vaško gabalo.

Mažytė liepsnelė pakrypo čia į vieną, čia į kitą pusę, pasiplaikstė, raudonai geltonai pamėlynavo. Ir tada pamačiau, kas joje dedasi. Liepsnos viduje gausybė santvarka nepatenkintų fotonų užsipuolė kvantus ir kvarkus. Vargšai kvantai. Kuo jie nusikalto? Dėl kvarkų pritariu, niekam nepatinka kvarkai. Bet kvantai… To jau per daug. Vos spėjau atsikvošėti, o neramumai persikėlė į dalelių lygmenį. Pozitronai sukūrė judėjimą už lygias teises. Galėjei tiesiog užuosti jų ryžtą parodyti pasauliui, kad jie tokie pat, kaip ir elektronai, tik teigiami. Elektronai, aišku, viską neigė. Viskas baigėsi tuo, kad neutrinai atsisakė dalyvauti ,,šioje bemasėje košėje” (patys taip sakė). Na, ir tada buvo bum. Kai nesutaria elementariosios dalelės, geruoju nesibaigia. Branduolinis sprogimas iš žvakės liepsnos.

Visur liko tik nuobodi, juoda, neįdomi ir šiaip niekam tikusi tamsioji medžiaga. Nu ką dabar veikt su visur esančia tamsiąja medžiaga. Neburbėk, piktinasi ji, pabaigs darbą tamsioji energija, bus liksmiau. Cha… Galėsim statyt tamsiosios medžiagos senį besmegenį. Arba mėtytis tamsiąja medžiaga. Daryti geltoną tamsiąją medžiagą. Gal visai ir smagu.

Bet neilgai trukus mokslininkai atrado už tamsiosios medžiagos ir energijos slypintį juodąjį šokoladą.Visata pasidarė saldi, pradėjo tirpti ir lašėti pro juodąsias skyles (ką ir mėgino sudėtingai pasakyti profesorius Hawking‘as). Tada skirtingi šokolado sluoksniai susimaišė vienas su kitu, ir realybės pradėjo lietis.

Be abejo, vienas tokių langų atsivėrė ir pas mane. Tiesiogine to žodžio prasme pro langą įkrito nokautuotas Rokis Balboa. Išsitiesė visu ūgiu, gerai, kad nieko nesudaužė, bet sukruvino grindis.

- Kelkis, - sakau, - kelkis ir kovok! Tigro akis! - Nelabai man tokie dalykai rūpi, bet negali jis pas mane pasilikt, aiškiai labai daug makaronų valgo. Nebūtų Rokis, atsikėlė, pasuko užtinusį žvilgsnį į mane, išspjovė tris dantis ir šoko atgal į nesibaigiančią kovą.

Man paliko tvarkyt kraujo balą. Atsidariau spintą, ieškodamas šluotos, pradėjau knistis. Žiūriu, kad aplink eglės, sninga. Priešais tupi liūtas ir sako žmogaus balsu:

- Greičiau! Sek paskui mane. Dar yra laiko išgelbėti karalystę.

- Eik tu šikt… Man sesija. - Ir piktai užtrenkiau duris. Išvalysiu balą rytoj…

Kažkas beldžia į duris. Praveriu tik siaurą tarpelį ir tučtuojau pasipila tirada:

- Prisijunkite prie šventosios jėgos džedajų bažnyčios! Pajuskite savyje jėgą, išsivaduokite nuo tamsiosios pusės.

- Ačiū, ne…

- Bent jau priimkite nemokamą dovaną, knygą apie tyrą gyvenimą ,,Nugalėk savyje gludintį vukį”.

- Nors ne, užeikit. Prašom, šitos durys. - Patenkintas žmogelis su gobtuvu nueina pro spintą į Narniją. O aš užremiu duris ir klausausi raminančio šviesos kardo zyzimo. Dar girdisi katiniškas šnypštimas ir tolstantis kniaukimas. Tada vėl atidarau spintos duris ir išlydžiu lauk džedajų:

- Tai kad aš persigalvojau. Šitam gyvenimo etape nebenoriu būt džedajum. Taip, taip, knygą paimsiu. Ate.

Pasiimu iš spintos šluotą, plaunu grindis. Blizga, kvepia sintetiniais obuoliais. Deja, kvapas priviliojo misterį Properį. Stovi susidėjęs rankas ant krūtinės, šypsosi. Dar nespėjus jam prasižioti ir pradėti aiškinti, kaip daryt tvarką, tvojau jam šluota tarpukojin. Išgaravo greitai kaip pigus grindų ploviklis.

Na ir pavargau. Nusipelniau šokolado. Ir jokių daugiau žvakių, apseisiu be romantikos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Šokoladinė visata”
  1. Džedajus turėjo pajusti, kad Narnijos liūtas yra geras :) nebent persimaišiusi visata pakrikino jo jėgos jausmą.

  2. Deja, turbūt painioji su tikėjimo žodžio džedajais arba Jodos liūdytojais :). Šventosios jėgos džedajai būtent taip ir elgiasi…

  3. Nu bet ir is kur tavo mintys kyla! Kiekvienu post’u virsiji pats save. Kai pradedu skaityti, galvoju, o! sita dalis gera, pagirsiu komentaruose, bet i pabaiga suprantu kad arba turesiu girti kiekviena pastraipa, arba apsiriboti bendru ‘geras!’
    Taigi, geras! :D

Komentuokite