BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasidaro labai sunku, kai prarandi gebėjimą džiaugtis dalykais, kurie tavęs nedžiugina. Tada supranti, kaip lengva suvaidinti šypseną. Ir kad lengviausia meluoti apie laimę. Ypač kai nėra priežasčių liūdėti. Viskas tik dėl to, kad galėtum koja į koją eit su aplinkiniais. Nesuklubt, nepasilikt kur sėdėt po baltos akacijos krūmu. Siekti, lipti, nenukristi. Jei svajonė numiršta, tiesiog paspiri šalin, kad netrukdytų šliaužt aukštai iškėlus galvą. Tik kad nesudrebėtų ranka, kai šluosi sudužusias viltis. Juk vis tiek šukės atneša laimę, nors ir neaišku kam. Stengiuos kaip galima dažniau ką nors sudaužyt, vienas patikimiausių būdų skleisti laimę. Atrodytų taip lengva, o taip sunku. Sunkiausiai dūžta širdys. Plaka ir nekreipia jokio dėmesio į mano tariamai altruistiškus laimės siekius.

Na ir plakit sau savanaudiškai. Bet, jei sustosit, tai nepulsiu gaivint. Šukės laimę neša.

Toliau sau šliaužiu, karts nuo karto įsikibdamas į numestą spindulėlį, nes pats jau seniai nebešviečiu. Tas nesibaigiantis šaltis viską užgesino. Nemėgstu žiemos. Pasaulis pasidaro pilkas, šaltas ir nykus, visai kaip žvelgt į savo vidų, o to jau per daug. Man šalta. Mėgstu radiatorių ir vilnones kojines. Nemėgstu autobusų radiatorių, kurie šildo tik vieną koją. O kita šala. Tada jaučiuosi toks dvilypis ir pasimetęs tarp šilumos ir šalčio. Kaip nuolat meluojantis žmogus, net pats nebesuprantantis, kada sako tiesą. Kaip simboliška, kai grumiasi du priešingi pradai. Labai didinga. Dramatiška. Dramatizmas padeda į save atreipti dėmesį. Dėmesys kelia savigarbą. Savigarba turi kažką bendro su laime. Laimė atsiranda iš šukių.

Suduškit pagaliau kas nors.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Vienas komentaras įrašui “Šukės”
  1. Oho, skaitanat jaučiau tikrai sudužuses viltis. Nepalūžk.

Komentuokite