BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

-Gal šiandien nemedžiosi vampyrų? Gal išgersim arbatos? - pasakė ji, sublizgėjo akimis, suspindėjo plaukais, kurie ramiai ir neskubėdami plaikstėsi dienos šviesos šviestuvų spinduliuose, klausiamai krestelėjo galvą ir švelniai pakėlė vieną antakį. Bet nenusišypsojo. O aš taip viltingai laukiau to mažyčio šilumos gabalėlio iš jos lūpų, kad netgi pajutau kaip kiaurai persmelkia šaltis, palikdamas mažą beribę tuštumą, ten, kur seniau plakdavo ar kaldavo, jau nebepamenu. Buvau bepradedąs galvoti, ką čia blogo padarius, kad bent pragare sušilčiau, kai balsas manęs pasigailėjo, savarankiškai priėmęs sprendimą ir prataręs:

-Aš negaliu. Turiu asmeninių problemų. - Ji nieko neatsakė, bet toliau nedėmesingai žiūrėjo į mano akis. Aš irgi nieko nesakiau, laukiau. Nes tai būtent ta frazė, po kurios lauki, tikiesi, kad kas nors duos niekam tikusį patarimą, o tu galėsi pasakyt ką šiurkščiai sarkastiško ir toliau save garsiai graužt. Nieko neįvyko. Ji vis žiūri, akys blizga, elektrinė dienos šviesa žaidžia plaukuose. Man taip nepatogu, taip trūksta dėmesio, todėl ištariu:

-Mano kambaryje pykstasi Napoleonas su Aleksandru Makedoniečiu. Negaliu eiti arbatos.

-Tai tikrai blogai. Gal kitą kartą.

-Gal kitą kartą.

Durys užsidarė be jokio garso. Tik išgirdau nelaimingą dienos šviesos šviestuvo atodūsį. Jis irgi neteko blizgančių plaukų ir spindinčių akių.

-Neini gert arbatos? - paklausė vienaragis. Buvo sunku suprast, ką jis murma, nes dantyse laikė teptuką ir lakavosi kanopas.

-Pasakiau, kad mano kambaryje pykstasi Napoleonas su Aleksandru Makedoniečiu.

-Melagis. Jie seniai nebesipyksta. Aleksandras užpyko, kad Napoleonas savo žirgą irgi pavadino Bucefalu, ir išvadino Napoleoną pamišusiu kompleksuotu neūžauga. Napoleonas išraudonavo, išpūtė žandukus ir išklykė Makedoniečiui į veidą: ,,pyyyderas”.

-Uoj, nešauk taip, kaimynai išgirs.

-Aš tik pasakoju, kaip buvo! Dabar jau nebesipyksta. Pasakoja apie senas geras pergales. Bet jaučiu neilgam, nes Aleksandras jau pradėjo aiškint, kaip reikėjo laimėt Vaterlo mūšį…

-Gal gali baigt? Man ir taip galvą skauda, o čia dar tas lakas.

-Pats išgalvojei vienaragį, lakuojantį kanopas, tai dabar ir taikstykis. O prie ko tie du išvis neįsivaizduoju. Bent jau neveltum vargšės istorijos į savo klampią sąmonę.

Sėdžiu, skauda galvą nuo asmeninių problemų, lako ir neišgertos arbatos, ir bandau susitaikyt su lakia vaizduote, nes, jei ne ji, likčiau toks vienišas, koks ir esu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Vienas komentaras įrašui “Užgesusi šviesa”
  1. Nepriekaistingai kaip ir visad, tik kazkaip isskirtinai liudnai, a?

    Bet zinai, po kardu egzo einam i miesto soda torto! Atsvesim velyva mano gimtadieni, arba labai ankstyva tavo :D Nebent vel per Napoleona negalesi…

Komentuokite