BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Alfredas buvo geraširdis vampyras. Jis paprasčiausiai mėgo daryti gerus darbus. Dėl to užsirašė į pirmosios pagalbos kursus. Alfredui sekėsi taip gerai, kad jis atgaivino manekeną. Tas atmerkė siaubo kupinas plastikines akis, palenkė galvą į priekį (tai buvo vienintelis judesys, kurį jis galėjo padaryti). Pamatė, kad neturi nei rankų nei kojų, jau norėjo apsiverkti (vis tiek nebūtų galėjęs), bet tada iš savo nebylaus plastikinio gyvenimo prisiminė, jog jam darė dirbtinį kvėpavimą burna į burną du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt trys žmonės, iš kurių dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų jisai nei už ką nebūtų apsižiojęs realiame gyvenime, ir suklykė taip, kaip gali tiktai bekojis berankis gaivinimo manekenas, suvokęs savo buities klaikumą.

O Alfredas tuo metu jau buvo pasivertęs šikšnosparniu ir mėgino išgaudyti vabzdžius kenkėjus. Tačiau įsipainiojo į apkūnaus (odinė apranga ypatingai paryškino jo tobulą 60-90-60 figūrą) baikerio ilgus riebaluotus plaukus ir turėjo kartu nuvažiuoti bent keturiasdešimt kilometrų. Alfredas labai tikėjosi, jog naujasis jo odinis bičiulis buvo išgėręs tik penkis, o ne šešis bokalus alaus. Kai baikeris sustojo šalikelėje atsikratyti dalies alaus, Alfredas atvirto į geraširdį vampyrą ir padarė dar vieną gerą darbą nusukdamas odiniam bičiuliui sprandą.

Vakarais Alfredas gerdavo rezus neigiamą kraują su ledu, valgydavo šaldytos eritrocitų masės drebučius ir visai neprisimindavo, kad, prieš tapdamas vampyru, gerdavo, mušdavo žmoną, tada su ja gerdavo, tada mušdavo vaikus, tada gerdavo su vaikais, o galiausiai jau vaikai jį mušdavo. Dar Alfredas mėgdavo gazuotą ketvirtos grupės kraują be aštunto krešumo faktoriaus, bet net ir jį gerdamas neprisimindavo, kad vampyru tapo pirmą kartą pažiūrėjęs popietę su Algimantu Čekuoliu. Smegenys neatlaikė informacijos srauto…

Vieną kartą Alfredas sutiko nuostabaus grožio baltaakę žydraplaukę mergaitę ir bemat jai prisipažino meilėje. Mergaitė nuoširdžiai atsakė, jog jai patinka tik holivudinio tipo vampyrai ir nemandagiai pasiuntė Alfredą tolyn.

Alfredui iš sielvarto plyšo širdis, iš kurios pasipylė šokoladinis pertepimas, klyksmas užstrigo gerklėj pavirsdamas vaniliniu kremu, o skausmas jį visą tiesiog išlydė ir karamelizavo. Taip iš Alfredo liko nemažas gabalas šokoladinio torto. Nuostabioji baltaakė mielai jį suvalgė, nes jai buvo atsibodę būt anoreksike.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Vampyras Alfredas”
  1. Sveikas sugrįžęs :)

  2. patiko :)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  3. jėga :D

  4. Aš! rašė:

    Cia ketvirtos grupes tai kaip kad tos, kurios mes nemegstam, ane? Kur pilna britkiu studentu? :D:D:D Tegu ju visu krauja ir isgeria, nereiks Ag kamuotis kita pusmeti :D
    Siaip viskas labai fainai irgi, bet paskutinis sakinys manes, taip sakant, neveza. Net nezinau kodel, tiesiog jis kazkaip… neatitinka viso sito apsakymo ritmo. Zinai, kaip poezijoj buna. Nu bet cia jau mano nuomone, o is jos literaturines vertes ne kazkiek, kaip jau anksciau sakiau :D

  5. Pagal Tavo kraujo grupių klasifikaciją penktos grupės kraujas būtų pats tas, seštos grupės - kaimietiškas, pirmos grupės - tipo protingas, trečios grupės išskirtinai moteriškas :D.

    Dėl to poetinio ritmo tai visko gali būt, juk ne veltui nerašau poezijos :)

Komentuokite