BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

- Kas čia per… Balti arkliai?– išmurmėjau bandydamas prasikrapštyti akis. Lyg tai neturėtų būt jų. Nes kaip ir nepamenu priežasties jiems atsirasti.

- Kokie arkliai? Aš vienas, ir visai ne baltas! – įnoringai man atsiliepė. Ir tikrai, žalioje pievoje stovėjo arklys. Pilkšvas, su pašiauštais, ryškiai oranžiniais karčiais.

- Atsiprašau… Ponis?

- Koks dar ponis?! Ką, nematai rago? Aš vienaragis! – Tiesa, ragą jis turėjo.

- Vienaragis? Tikrai? Žinai, visko mačiau, bet vienaragių nebūna.

- O tu kas toks dabar? – Nepatenkintai sužvengė vienaragis.

- Aš esu vampyrų medžiotojas.

- Vampyrų medžiotojų irgi nebūna! – Padaras pamaiviškai švystelėjo karčiais.

- Ką tu sau leidi… – sušvokščiau pro dantis. Ką jis supranta? Dėl vampyrų egzistavimo dar galima ginčytis. Bet niekas netrukdo būti vampyrų medžiotoju. Bet negi dabar ginčysies su kalbančiu arkliu oranžiniais karčiais. Ir dar vienu ragu. Vis dėl to tiesiai šviesiai, nors nelabai ryžtingai, paklausiau:

- O… tai kaip čia dabar… kalbi? Ir dar vienaragis?

- Ar nenustosi kabinėtis? Tai tas, tai anas netinka. Jau ir kalbėt nebegalima. Man ir taip bloga nuotaika.

- O kas atsitiko? – Pasiteravau iš mandagumo.

- Na, vaikštinėjau sau, šildžiausi prieš saulutę. Ir sutikau pro šalį einantį Froidą…

- O ne! – Jau nuoširdžiai sudejavau. – Tai prišnekėjo visokių nesąmonių? Ir, tikriausiai, apie ragą?

- Aha, apie ragą… Ir kodėl jis taip su manim? Aš gi paprasčiausias vienaragis. Su paprastu ragu. O jisai sakė, kad savo ragu aš išreiškiu…

- Gerai gerai, daugiau nebereikia. Įsivaizduoju… – Vargšas vienaragis, gerai dar, kad kokainu neišgydė. – Neklausyk to Froido, jis visada toks.

- Bet iš kur tokios mintys?

Aš tuo metu užsižiūrėjau į vienaragio kanopas:

- Dareisi… pedikiūrą?

- Ihaha. Tai yra, aha.

- Ir ragą nusiblizginai?

- Taip! Kaip malonu, kad pastebėjei, niekas nepastebi. O kaip sunku gaut ragų blizgesio. Ee… išduosiu paslaptį, tik niekam nesakyk! Pažadi? Tai va, čia ne blizgesys ragams, o bespalvis batų tepalas. Bet visai šauniai atrodo, ane?

- Na taip, blizga gi, - nebegaliu dabar išsiduot, kad esu tik sarkastiškas šiknius. O ir gerai, žvengia sau laimingas. – Bet kaip sugalvojei nusidažyt karčius oranžine spalva?

- Miške sutikau tokią moteriškę, grybavo. Pati nusidažiusi oranžine spalva, ir sakė, kad visos jos draugės taip pat, na, kai kurios violetine. Tai patarė ir man, sakė, labai jaunatviškai atrodo. Tu irgi pabandyk.

- Gal tiek to… Klausyk, gal gali pamėtėt iki centro?

- Mielai, bet turiu čia kai ką užbaigt.

- Tik nesakyk, kad meginsi pasmeigt Froidą.

- Eee… Nesakysiu…

- Kaip negražu.

- Dar negražiau daryti tai, ką jis sakė!

Toliau nebepasakosiu, nes vienaragis pradėjo keiktis kaip paskutinis kuinas. Ir kvietė kada susitikt prie avižinės košės dubenėlio. Tai va, dėl to ir vėlavau. Mano klausytoja priekaištingai išpūtė dideles akis ir įsistebeilijo į mane:

- Vienaragių tikrai nebūna. O jeigu ir būna, pas tave nei vieno numerio vienaragiai nekursuoja. Todėl naudokis autobusais. – Ir įsikniaubė siūti žaislinio kiškučio ausytės.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Vienaragis”
  1. Tu matai, o aš galvojau, kad vienaragiai meilučiai… :D O pasirodo, kad su charakteriu. Ir dar keiktis moka. Įdomiai :)

  2. ‘Tai va, čia ne blizgesys ragams, o bespalvis batų tepalas. Bet visai šauniai atrodo, ane?’

    Labiausiai prajuokino :D Taip ir isivaizduoju ta vienaragi, papuola tokiu charakteriu sutikt.
    Geras sitas, kaip tik nuotaikai pakelt. :)

  3. [...] iškrito. Bet geriau įsižiūrėjus, šypsena apsiblausė. Pats princas buvo toks šiaip sau. Jožirgasvisai ne baltas, o pilkšvas. Su ryškiai oranžiniais karčiais. Ir su vienu ragu. Bet, pamanė [...]

  4. [...] - Greitai sutvarkiau vieną reikalą su tokiu vienaragiu. [...]

Komentuokite