BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Princesė sūpavosi sūpuoklėse nerūpestingai makaluodama kojomis, vis taisėsi vėjo darkomus plaukus ir skaitė žurnalą ,,Panelė princesė”. Ir, be abejo, laukė princo ant balto žirgo. Laukė taip ilgai, kad pažiūrėjo visas meksikietiškas muilo operas. O tada, kai jau buvo tokia nusivylusi, kad galvojo žiūrėt bolivudo filmus, atjojo princas.

-Labas, - sako princas, - aš esu princas ant balto žirgo.

Princesė taip apsidžiaugė, net žurnalas iš rankų iškrito. Bet geriau įsižiūrėjus, šypsena apsiblausė. Pats princas buvo toks šiaip sau. Jo žirgas visai ne baltas, o pilkšvas. Su ryškiai oranžiniais karčiais. Ir su vienu ragu. Bet, pamanė princesė, bandydama išlaikyti džiaugsmingą veidelį, princas yra princas. Žirgas, kad ir ne baltas, atrodė visai mielas, princesei ypač patiko kaip spindėjo jo ragas ir žvilgėjo lakuotos kanopos.

-Lipk, princese, ant žirgo, ir keliausim į vaivorykštę stebėti saulėlydžio, - tariamai užtikrintai ištarė princas, tiesdamas savo ranką. Princesė paėmė ranką, bandė užlipti, bet princas neišlaikė, ranka išsprūdo, kaip ir išsprūdo jam žodžiai: ,, uch kaip sunku”, princesė nudribo ant užpakalio. Aišku, visą laiką klykė. Su labai nepatenkinta išraiška veide bandė nepasiklysti suknelės klostėse, kol galiausiai atsistojo. Tada giliai atsiduso:

- Pati užlipsiu…

- Gggerai, - išlemeno princas.

Princesė įsikibo į princą, ir jie nujojo link vaivorykštės. Jojo lėtai, nes žirgas labai atsargiai statė kojas, vis svyravo, drebėjo ir inkštė. ,,Bet vis tiek žirgas” - , pamanė princesė. Tada kai ką atsiminė:

- O kas blogai su mano svoriu?!

- Ne, nieko… Čia… Čia aš kaltas. Jau seniai buvau sporto salėj.

- Tai kaip tu nugalėjei devyngalvį slibiną, piktąją raganą ir trolių ordą?

- Na… Troliams daviau cigarečių. Piktoji ragana dalyvauja pyragų kepimo konkurse. O devyngalvis slibinas jau seniai emigravo į Airiją.

- Tai ko taip ilgai užtrukai?

- Atkeliavau iš už devynių kalnų. Toli juk. O vienar… ,tai yra, baltų žirgų į troleibusą neįleidžia. Vieną kartą bandžiau, bet vairuotojas sakė eik tu…

- Aišku aišku, supratau, nebepasakok.

- Štai ir vaivorykštė, - parodė princas į spalvotai išterliotą medinį tiltelį.

Princesė net nebandė slėpti nepasitenkinimo:

- Hmm… Pats dažei?

- Taip.

- Vandeniniais dažais?

- Tai… paskui reiks jį nuplaut. Tai yra, vaivorykštė pranyks po lietaus, - nusišypsojo princas. Princesė nesišypsojo.

- Gal nelipkim ant jos? Pasigrožėkim iš čia…?

- Kaip nori, - mielai atsakė princas. Princesė iškart nušoko nuo žirgo ir ėmė nekantriai laukti saulėlydžio. Baltas žirgas dūsavo lyg būtų bėgęs maratoną.

- Žinai, - nedrąsiai pratarė princas, - aš naktimis persirengiu superherojum.

- Ane.

- Medžioju vampyrus.

- Ar dar ilgai?

- Ee…gal pusvalandis. Argi svarbu?

- Ech… - giliai atsiduso princesė ir išsitraukė iš rankinuko distancinio valdymo pultelį. Nukreipė į saulę ir paspaudė prasukimo mygtuką. Saulė kaip mat nusirito už miškų. - Viskas? Jau galiu eit?

- Bet aš dar norėjau… - princas nebespėjo pabaigti sakinio, nes princesė išjungė garsą. Princui ant balkšvo žirgo su vienu ragu beliko tik žvelgti, kaip ji neatsigręždama nustryksėjo per vaivorykštę, dar pavymui sušuko - ,,tu išvadinai mane stora!”.

- Tik nieko nesakyk, - pasakė princas žirgui.

- Tai gal nulipsi? Man sunku!

- Manau turėtum mesti rūkyti.

- Neliek savo nepasitenkinimo ant manęs. Nėra dėl ko liūdėt. Ji tokia šiaip sau. Švelniai tariant.

- Tai jo… Bet princesė yra princesė.

- Varom avižinių dribsnių su pienu.

- Negaliu, reikia pasikeist feisbuko būseną.

- O… Žadėjei man želė.

- Taip, nepamiršau.

- O galėsi paimt ir valgomos?

- Paimsiu ir valgomos ir plaukų želė…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Princesė ir princas”
  1. Lina rašė:

    Kokia nestandartiska pasakos pabaiga, kaip tik tu moki :D

  2. Minutė rašė:

    :)

Komentuokite